Kai sužinojom apie balansinius dviratukus, Salomėjai jau buvo penkeri metai ir pirkti tokį dviratuką nebuvo prasmės. Važiuodami atostogauti pasiskolinome balansinį dviratuką. Pavažinėjusi juo vos kelias dienas, grįžusi namo, Salomėja be jokių problemų persėdo ant brolio išaugto dviratuko su pedalais. Nereikėjo nė papildomų ratukų prisukinėti, ir jokių skausmingų kritimų ar nepasitikėjimo savim... Gaila, kad nesužinojom apie šiuos puikius dviratukus anksčiau, nes tikrai nebūtume mėtę pinigų visokiems plastmasiniams triračiams. Balansinis dviratukas yra akivaizdžiai pranašesnis, nes yra pagamintas iš medžio ir toks lengvas, kad net mažas vaikas gali jį nesunkiai panešti; jis praktiškai neužima vietos ir puikiausiai paruošia vaiką persėdimui ant „rimto“ dviračio. Manau, kad tai turėtų būti antra, po vežimėlio, transporto priemonė vaiko gyvenime.

Judita, Salomėjos mama